1952 m. Helsinkyje vyko vasaros olimpinės žaidynės. Šiame mieste turėjo vykti sporto varžybos dar 1940 m., Tačiau Antrasis pasaulinis karas neleido joms rengti, per kurias visi žaidimai buvo atšaukti.
1952 m. Olimpinėse žaidynėse iš viso dalyvavo 69 šalys. Pirmą kartą buvo pakviesta komanda iš Sovietų Sąjungos, taip pat iš daugybės kitų valstybių - Kinijos, Bahamų, Ganos, Gvatemalos, Honkongo, Indonezijos, Izraelio, Nigerijos, Tailando ir Vietnamo. Vokietijai ir Japonijai vėl buvo leista varžytis po to, kai buvo įvestas draudimas dėl šių valstybių agresijos Antrojo pasaulinio karo metu. Tačiau Vokietijos atveju situaciją apsunkino jos padalijimas į okupacijos zonas. Dėl konflikto tarp šalies dalių sportininkai iš Rytų Vokietijos atsisakė eiti į žaidimus toje pačioje komandoje su sportininkais iš vakarinės šalies dalies.
Ne be atskirų šalių žaidimų boikoto. Kinijos Respublika, dar vadinama Taivanu, atsisakė dalyvauti žaidynėse, nes į jas buvo pakviesta ir KLR komanda. Šios šalys nepripažino viena kitos nuo to laiko, kai Kinijos žemyne buvo nustatytas komunistinis režimas ir Taivano sala atskirta nuo vieningos Kinijos valstybės.
Pirmąją vietą olimpiados pabaigoje neoficialioje medalių įskaitoje užėmė JAV komanda. Tradiciškai Amerikos lengvaatlečiai, ypač bėgikai, pasirodė esą stiprūs. Taip pat kelis aukso medalius į šalį parsivežė boksininkai, narai, plaukikai ir imtynininkai.
Antra pagal apdovanojimų skaičių buvo Sovietų Sąjunga. Tai buvo didžiulė sėkmė pirmą kartą vasaros olimpinėse žaidynėse. Daugiausiai medalių komandai atnešė sovietų gimnastai, sunkiaatlečiai ir imtynininkai.
Trečia, daugelio sporto ekspertų nuostabai, buvo Vengrija. 1952 m. Žaidynės šiai šaliai tapo viena sėkmingiausių dalyvavimo olimpiniame judėjime istorijoje. Vengrijos futbolo rinktinė gavo aukso medalius. Taip pat šios šalies plaukikų komanda parodė aukštą pasirengimą. Varžybų šeimininkė Suomija pagal aukso, sidabro ir bronzos medalių skaičių liko tik aštunta.
