Norint, kad mankšta salėje būtų didžiausia nauda, mityba fitneso metu turi būti kompetentinga. Priešingu atveju galite visiškai nesulaukti rezultatų ar net pakenkti organizmui.
Fitneso mitybos programa turėtų būti grindžiama daliniu maistu. Tai yra, dienos racioną geriau padalyti ne į 3 tankius patiekalus, o į 5-6 mažas porcijas. Norėdami tai padaryti, turėsite pasiimti pagamintus patiekalus su savimi į darbą ir net į sporto salę. Tuo pačiu metu kenksminga apsieiti su pusgaminiais, keptais, riebiais ir per saldžiais maisto produktais. Pusryčiai turėtų būti daug kaloringesni nei likęs valgis. O vakarienė turėtų būti lengva.
Maitinimas prieš fitnesą turėtų apimti angliavandenius ir baltymus. Nes būtent angliavandeniai yra glikogeno šaltinis, o baltymai yra aminorūgščių tiekėjai. Jie aprūpina raumenis energija. Reikėtų visiškai vengti riebaus maisto prieš treniruotę, nes jie labai sulėtina virškinimo procesą. Todėl fizinio krūvio metu gali atsirasti raugėjimas, pykinimas ir diegliai. Atvirkščiai, geriausias maistas bus bulvės su liesu kepsniu, ryžiai su bet kokia paukštiena ir rupia duona bei avižiniai dribsniai iš kiaušinių baltymų. Tačiau šiuos maisto produktus galima valgyti tik likus 2 valandoms iki pratimo pradžios. O pusvalandį prieš juos geriau išgerti stiklinę pieno gėrimo arba suvalgyti kokių nors vaisių. Tuo pat metu stipri žalioji arbata padės deginti riebalų perteklių.
Maitinimas fitneso užsiėmimų metu apima daug skysčių gėrimą. Fizinio krūvio metu kūnas praranda daug drėgmės, susidarant prakaitui. Svarbu likti hidratuotam ir neišsausinti kūno. Tokiu atveju neturėtumėte vadovautis troškulio jausmu. Norą gerti intensyvaus fizinio krūvio metu receptoriai gali nuslopinti. Kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau jautrus troškulio pojūčiui. Todėl dažnai prieš ištroškdami suaugusieji pirmiausia gali jausti galvos skausmą, nuovargį, galvos svaigimą ir burnos džiūvimą. Gerti reikia iš anksto, kad nerastumėte šių simptomų savyje. Kasdien rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 3-3,5 litro vandens.
Maistas po treniruotės taip pat turėtų būti baltymų ir angliavandenių turintis maistas. Pirmasis valgymas turėtų būti ne vėliau kaip per pirmas 20 minučių po treniruotės. Visos kalorijos, pasisavinamos per šį laikotarpį, bus nukreiptos ne į riebalų susidarymą organizme, bet į tankios raumenų masės formavimąsi. Geriausia išeitis iš padėties yra naudoti maistą, paimtą iš karto po pamokos. Tai gali būti vaisiai, daržovės, makaronai, ryžiai, bulvės, cukrus, uogienė, duona, taip pat kiaušinių baltymai, veršiena, paukštienos krūtinėlė, žuvis ir kt.
Skysti angliavandenių gėrimai geriausiai pasisavinami po fizinio krūvio, nes juose yra daugiau fruktozės ir gliukozės (pavyzdžiui, vynuogių ar spanguolių sultys). Riebus maistas tik sulėtins maistinių medžiagų srautą į raumenis, todėl geriau jų vėl pašalinti. Reikėtų vengti sūrio, jogurto, varškės ir pieno. Baltymų maistas pagal tūrį turėtų tilpti į vieną delną. Angliavandenius galima apskaičiuoti taip: 1 g 1 kg kūno svorio. Kavą ir arbatą galima gerti tik prieš treniruotę ir 2 valandas po jos. Priešingu atveju šie gėrimai slopina glikogeno tekėjimą į raumenis.
