Draugiškos ledo ritulio rungtynės yra žaidimas, kuris neturi įtakos klubo pozicijai turnyrinėje lentelėje. Štai kodėl jo dalyviams rezultatas nėra toks svarbus kaip pats žaidimo procesas. Tokios rungtynės yra būtinos, kad žaidėjai įgytų patirties prieš atsakingus žaidimus.
Draugiškos varžybos paprastai vyksta prieš pradedant reguliarųjį sezoną arba ne sezono metu, kad klubo žaidėjai išlaikytų savo formą. Tai savotiški kontroliniai treniruočių žaidimai, kurie vyksta tiek tarp klubų, tiek tarp nacionalinių komandų. Pagrindinis tokių susitikimų tikslas yra treniruoti komandinį darbą ir taktiką, parengti tam tikrus derinius. Tokie žaidimai padeda trenerių komandai nustatyti galutinę komandos sudėtį. Draugiškos rungtynės taip pat gali būti grynai labdaringos. Tokiu atveju ant ledo dažniausiai išeina legendiniai ledo ritulininkai ar net garsūs politikai. Visi pinigai iš bilietų pardavimo už šias rungtynes skiriami labdarai. Draugiškas žaidimas skiriasi nuo įprasto lojalumo pagal jo taisykles. Pavyzdžiui, teisėjas gali atleisti žaidėjams už nedidelius taisyklių pažeidimus ir nesiųsti jų į baudos langelį. Rungtynės susideda iš trijų periodų, kurių kiekvienam skiriama 20 minučių grynojo laiko. Tarp periodų yra pertraukų, kurios paprastai trunka 15 minučių. Tuo pačiu metu ant ledo iš vienos komandos pusės gali būti šeši ledo ritulininkai: vienas vartininkas ir penki aikštės žaidėjai. Vartininką žaidimo metu gali pakeisti šeštas aikštės žaidėjas. Rungtynėse leidžiama keisti žaidėjus. Tai įmanoma rungtynių metu, taip pat ir pertraukomis sustojant laikui. Jei pasibaigus pagrindiniam laikui žaidimas baigsis lygiosiomis, teisėjas kviečia viršvalandžius, tai yra, paprastai pridedamas 10 minučių. Tuo atveju, jei po pratęsimo nugalėtojas nėra nustatomas, komandos prasibrauna per baudų metimus. Tačiau draugiškų rungtynių pratęsimas, kaip ir susišaudymas, visai nėra būtinas. Jų poreikis prieš žaidimo pradžią aptariamas atskirai. Draugiškų rungtynių nugalėtoja yra ta komanda, kuri sugebėjo įmušti daugiausiai įvarčių į varžovų vartus.