Šiandien treniruotės salėje yra bene viena iš labiausiai paplitusių sportinių užsiėmimų. Simuliatoriuje galite išpumpuoti raumenis ir numesti svorį bei tiesiog paįvairinti pagrindines treniruotes, jei, pavyzdžiui, užsiimate ledo rituliu ar lygumų slidinėjimu. Tačiau dauguma kūno rengybos trenerių labai nori įspėti pradedančius sportininkus, kad jie nepervertintų šios veiklos, nes tai gali sukelti pervargimą, prastą pasirodymą ir galbūt prarasti motyvaciją.
Iš tiesų, mokymo procesas turėtų būti vertinamas labai atsargiai. Pradedantis sportininkas gali neteisingai apskaičiuoti savo jėgas, suklysti rengdamas treniruočių planą, praleisti galimybę atsigauti raumenis po treniruotės, kas neišvengiamai sukels „pervargimą“ir galbūt traumas.
Ko ieškoti
Atsižvelgdami į galimybę kasdien treniruotis įvairioms raumenų grupėms, turėtumėte atkreipti dėmesį į keletą punktų:
1. Sportininko lytis ir amžiaus ypatumai.
Kaip žinote, raumenų atsistatymo procesas yra tiesiogiai susijęs su anabolizmu (vienu iš metabolizmo ar metabolizmo komponentų), vykstančiu žmogaus kūno ląstelėse. Anabolizmo ir katabolizmo procesus reguliuoja hormonai, ypač testosteronas. Testosterono kiekis vyro kūno ląstelėse (ypač nuo 15 iki 30 metų) gerokai viršija mergaitės kūno ląstelėse esantį kiekį (santykiu maždaug nuo 10 iki 1). Tai paaiškina fizinį vyrų pranašumą prieš moteris. Vyrų kūno raumenų ir kaulų audinių atkūrimo procesai vyksta greičiau, o tai reiškia, kad vyrų „persitreniravimo“tikimybė yra mažesnė.
Tačiau nepamirškite apie vyrų norą gauti greitų pergalių, neatsargų požiūrį į pratimų atlikimo techniką ir darbinius svorius. Tai paaiškina faktą, kad treniruotėse dažniau traumuojami vyrai.
2. Sportininko pasirengimo lygis.
Čia svarbu viskas: treniruočių patirtis, kitų sporto šakų patirtis, pertraukos laikotarpis ir kt. Patyrusiam sportininkui kasdienių treniruočių galimybės klausimas nėra aktualus, nes, jei reikia ruoštis kitoms varžyboms, jis (ar jo treneris) žino, kiek jam reikia treniruotis, kokius svorius pasirinkti, kaip daug poilsio, kokius pratimus ir kokia seka atlikti ir t.t. Patyręs sportininkas žino ir jaučia savo jėgas, kūną. Pradedančiam sportininkui kasdienės treniruotės nerekomenduojamos.
3. Treniruočių intensyvumas.
Jei mes kalbame apie jėgos treniruotes naudojant didelius svorius (85% pakartojimų maks. Ir daugiau), tuomet tikrai nerekomenduojama atlikti daugiau nei 3 jėgos treniruotes per savaitę. Jei nuspręstumėte tai daryti dažniau, turėtumėte paįvairinti treniruočių programą, pakeisti treniruojamas raumenų grupes, papildyti ją lengvomis treniruotėmis (40-60% pakartotinio maksimalaus), „pumpavimo“, „kardio pratimais“, ištvermės pratimais, rankos ir pirštai, presas ir kt.
4. Maistas ir poilsis.
Nepamirškite, kad patyrę sportininkai, pradėdami pasiruošimą varžyboms ir padidindami treniruočių skaičių iki 2–3 per dieną, valgo labai intensyviai (kasdien gamina 5–6 patiekalus, praturtina savo mitybą daug baltymų turinčiu maistu ir kt.). Kasdienių treniruočių atveju jūsų kūnui prireiks daug jėgų ir išteklių atsigauti. Turėtumėte pasirūpinti mažiausiai 8 valandų miegu, sportine mityba (daugiausia aminorūgštimis), daug baltymų turinčiu maistu.
5. Trenerio buvimas.
Jei dirbate su treneriu, o jis, išanalizavęs jūsų amžių, sugebėjimus, parengė jums mokymo programą, stebi jūsų mitybą ir stebi treniruočių metu, tada pavojus yra minimalus. Bet jei nuspręsite pirmą kartą sportuoti, nuo pirmadienio užsirašysite į sporto salę ir planuosite tai daryti 7 kartus per savaitę, tuomet turėtumėte atvėsti savo užsidegimą, net jei iki vasaros liko labai nedaug.
Nepamirškite, kad kūno kultūra ir sportas turėtų padaryti žmogų gražų ir sveiką, o ne atvirkščiai.
Kiekvienas iš mūsų yra unikalus, ir labai sunku vienareikšmiškai atsakyti į kasdienių treniruočių galimybės klausimą. Jei neseniai pradėjote sportuoti ir pats tuo užsiimate, tuomet neturėtumėte sportuoti daugiau kaip 3 dienas per savaitę, nepaisant lyties ir amžiaus.
