Jogos rūšių yra tiek pat, kiek ir žmogaus apraiškų. Kurias iš mūsų apraiškų naudoja Jantros joga? „Jantros joga“yra paremta mūsų sugebėjimu vizualiai suvokti mus supantį pasaulį.
Akių pagalba žmogus gali pamatyti viską, kas jį supa. Mus supantis pasaulis turi tam tikrų savybių. Pavyzdžiui, spalvų schema. Kaip sako joga, regėjimo lauko tyrimai tai patvirtina, žmogaus smegenys labiau reaguoja ne į spalvą, o į kontrastą.
Taigi, reaguodami į kontrastą ir spalvų gamą, pasaulį suvokiame savo akimis. Per akis gauname didžiulį kiekį informacijos.
Matome keletą gražių paveikslų, skulptūrų. Žiūrint į juos, gali atsiliepti kai kurios gilios mūsų sielos stygos. Grožis, kurį apmąstome, mus traukia.
Kažkas kitas, į kurį mes žiūrime, gali sukelti liūdesio ar minties jausmą. Tai rodo, kad neabejotinai yra ryšys tarp to, ką apmąstome, ir tarp emocijų, kurias patiriame.
Remdamiesi šiuo mechanizmu, senovės išminčiai išvedė šiuos įstatymus. Jei pažvelgsite į figūrą, kurią paprastai sudaro trikampiai, linijos, kvadratai, užrašai, tada ji sukels mumyse tam tikrą emociją. Tarsi žiūrėtume į gamtos grožį.
„Yantra“yra būtent tokia figūra, schema. Žodis „yantra“yra išverstas iš sanskrito kalbos kaip instrumentas. „Jantros joga“yra priemonė, į kurią reaguoja mūsų protas.
Mūsų viduje, kaip sako joga, yra tam tikri formos archetipai. Šie archetipai yra įdėti labai giliai, į kai kurias paslėptas mūsų sąmonės zonas. Kai tik sutampa tai, į ką mes žiūrime ir kas mums būdinga, šie vidiniai mechanizmai pabunda. Išoriškai tai pasireiškia kaip emocija.
„Jantros joga“yra raktas, atveriantis mūsų vidinio prietaiso spyną.
