Kaip svarbu įsiklausyti į savo kūną, mokėti suvokti jo poreikius? Jogoje tai laikoma svarbiausia. Dažniau labiau pasitikime įvairiomis mokymo priemonėmis, instrukcijomis, senoviniais traktatais, bet ne savo kūnu. Tai iš esmės nėra teisinga pozicija.
Gal naudinga kruopščiai vykdyti instrukcijas kai kuriose kitose mūsų gyvenimo srityse, bet ne jogoje. Jogos užduotis yra padaryti mus laisvesnius. Įskaitant pagalbą mūsų kūnui atsipalaiduoti, įgyti jėgų ir maksimaliai išnaudoti savo išteklius. Ir jei mes nepradėsime sutelkti dėmesio į tai, ko iš tikrųjų reikia mūsų kūnui, tada negalėsime jam padėti iki galo.
Ypač svarbu mokėti sutelkti dėmesį į kūno poreikius, kai mokomės namuose, patys, o ne su kvalifikuotu instruktoriumi, kuris nustatytų mums tinkamą ir reikalingą krūvį.
Kai praktikuojamės patys, turėtume išklausyti vidinį Mokytoją! Kai girdime ir pasitikime savo kūnu, tada galime išnaudoti visas galimybes.
Atliekame jogos pratimus ir „klausiame“savo kūno, ar yra harmonija? Jei viskas harmoninga, kūnas mums padėkos, pajusime, kad viską darome teisingai.
Tačiau tokių užuominų sulaukiame tik tada, kai norime jas išgirsti. Todėl būtų gerai, kad tai būtų taisyklė, jog mes sutelkiame dėmesį į vidinius pojūčius, o tik tada į tai, kaip atrodome, kaip manome, kad turime atlikti pratimą.
Kai įvaldysime šį nesudėtingą, apskritai, mechanizmą, galėsime pasakyti, kad „dabar aš tikrai darau jogą!“Priešingu atveju tai bus fitnesas, akrobatika, bet ne savęs pažinimas.
